Pastaruoju metu nemažai bendrauju su medikais kaip pacientė. Dar prieš kurį laiką jie buvo mano pašnekovai. Pasikeitus mano santykiui su jais, atsirado naujas vertinimas. Ir galbūt naujas požiūris į tuos pačius žmones.

Yra gydytojų, kuriuos bet kokia sunkesnė diagnozė gali išgąsdinti. Jie tyliai pildys ligos istoriją ir tikėsis, kad po savaitės tau stebuklingai bus geriau.

Yra gydytojų, kurie nėra komunikabilūs, todėl glumina savo pacientus, nes palieka daug neatsakytų klausimų ir neaiškių nutylėjimų.

Yra gydytojų, kurie keistai juokauja, kai tau visai nejuokinga.

Yra labai tiesmukų gydytojų, kurie nesistengia nemalonių dalykų pasakyti švelniau ir mažiau skausmingai.

Yra gydytojų, linkusių pykti, vos tik kyla grėsmė suabejoti jų kompetencija. Todėl jie dievagojasi tuščiomis frazėmis “mūsų diagnostika nenusileidžia…”, “pas mus važiuoja gydytis užsieniečiai”.

Yra pavargusių ir nusivilusių gydytojų.

Yra parsidavusių farmacininkams. Jie nepasako, kad vaistas yra kompensuojamas ir tau nereikėtų už jį mokėti pinigų. Jie netgi jį išrašinėja, kai tau jo visai nereikia.

Yra gydytojų, dirbančių keliose darbovietėse. Už tą patį patikrinimą vienoje gydymo įstaigoje jie nieko neima, kitoje – kelis šimtus.

Yra gydytojų, kurio veidą tu staiga prisimeni matęs savo vaikystės poliklinikoje. Ir, atrodo, jis mažai pasikeitė.

Yra gydytojų, kurių veide būna užuojauta.

Yra tokių, kurie šypsosi tave pamatę.

Yra prisimenančių tavo vardą jau pirmą pažinties dieną.

Yra gydytojų ir Gydytojų

Ieva

foto iš www.guardian.co.uk, paveikslėlis iš www.dreamstime.com