Kelias pastarąsias dienas leidau žiūrėdama serialą “Mental” (čia kad nostalgija neužpjautų laukiant naujų Hauso serijų ). Lietuviai išvertė “Psichiatras” (nors pagal jo gydymo taktiką, sakyčiau jis labiau psichoterapeutas, nes nelabai mėgsta vaistus), o rusai – “Pasąmonė”. Serialas mane privertė susimąstyti, taip gal visai vaikiškai – o kas būtų, jeigu susirgtų mano protas (ar siela)?

Jeigu mane apsėstų mintis, kad mane persekioja vabzdžiai, ar kad mano kūnas bus tobulas, jeigu aš neturėsiu plaštakos, ar kad man reikia susideginti, ar žaisti savo pačios susikurtą žaidimą. Dar galima susirgti šizofrenija, obsesiniu kompulsiniu sutrikimu, neuroze, pasigauti narcizo kompleksą, ryžtis suicidui. Žodžiu, diagnozių psichiatrijoje ne ką mažiau negu kitose medicinos srityse. Tik čia susirgti baisiau…

Kodėl? Nes nustoji būti savo likimo, savo gyvenimo, priimamų sprendimų valdovu. Nuo tavęs nuplėšia tavo mažos karalystės karaliaus karūnėlę ir esi priverstas nuleidęs galvą daryti tai, ką tau liepia. Neturėti valios, neturėti sprendimų galios, nuomonės, kurios klauso – man tai atrodo baisu. Nes tu nustoji būti tu, na, gal kažkur giliai pasąmonėje lieki savimi, tik kad jau niekam tas nerūpi.

Čia tik filmuose visi rūpinasi ir nori padėti psichiškai sergančiam žmogui. Realiame gyvenime psichiatrinės yra vieta, kur nelinkėčiau niekam patekti. Teko kelis kartus lankyti artimą žmogų, gulintį psichiatrinėje, jau buvo kraupu vien nuo ligoninės aplinkos, personalo elgesio su pacientais, pacientų…

Aišku, kai išprotėji, jau nesuvoki savo situacijos beviltiškumo. Gal tik, kai gauni vaistus ir po truputį grįžta protas ir realus pasaulio suvokimas. Tačiau tada dar kartą norisi išprotėti… Niekas Lietuvoje (gal tik labai turtingi) negalėtų sau leisti gydymo privačiose įstaigose (mačiau reklamą pirmos privačios psichiatrinės ligoninės). Aišku, žmonės krapštys paskutinius pinigus ir stengsis išgydyti savo artimą, kuris norėjo nusižudyti, nustojo valgyti ar ėmė kalbėtis su nematomu draugu. Tačiau tokia šeima patiria dideles finansines išlaidas, sugriūna tos šeimos normalus gyvenimas, jie kenčia. Ir daug problemų išsispręstų, jeigu tik nereikėtų galvoti apie pinigus… Deja, paradoksų kupinoje šalyje (kurią nežiūrint viso š… bent jau Marijonas iš tikrųjų myli), rūpinamasi naujomis skulptūromis miestuose, milijonai europinių lėšų skiriama kažkokiems mistiškiems mokymams. Man norisi kalbėti apie prioritetus. Nejaugi jie kažkurioje pasaulio šalyje yra kitokie? Visuomenės sveikata, švietimas, socialinė gerovė. Ar šautuvėliai, lėktuvėliai, motoroleriai yra už tai svarbiau?..

Delfyje perskaičiau, kad pietiečiai per siestas eina į erdves bažnyčias, ten vėsu. Kai Lietuvoje bus įteisinta siesta, užsukite į kokią bažnyčią ir karštai pasimelskite, kad Dievas niekada neleistų susirgtų jūsų protui.

Ieva

foto iš http://usacac.army.mil