Pastaruoju metu Lietuvos televizijos pasidarė nuspėjamos, dominuoja kelios visiems “iki negaliu” pažįstamos temos. Gerai, kad kai kurių temų atžvilgiu žurnalistai pasiskirstė: vienas kanalas puola Ūsą, kitas gina; vienas kanalas puola Kedžiaus seserį, kitas gina. Tačiau dabar visi tapo solidarūs – atsirado jungianti tema! Niekadėjai medikai, kurie daugiau nieko nedaro, kaip tik klysta ir tokiu būdu galabija tautiečius.

Dar prieš kurį laiką būčiau peikusi žurnalistus. Na kaip taip galima! Visą Lietuva negali ramiai miegoti. Juk čia šoną suskaudo, čia staiga nėštumas, rytoj gal reikės skrandį pasitikrinti, o jie matai rėkia garsiausiai, kad gydytojai – žudikai. Tai kaip žmogui paskui ramiai peržengti gydymo įstaigos slenkstį? Jau net nesi tikras, ar kyšis/dovana/padėka užtikrins, kad nenumirsi…

Jei anksčiau dar iš ligoninės žmonės išeidavo su atitaisomais kūno sužalojimais (nudegimai, uždelsta su gydymu, ne tas gydymas), tai dabar istorijos žiaurėja – moteris dėl medikų neatidumo liko be rankų ir kojų; kita moteris pagimdė kūdikį, kuriam dėl netinkamos priežiūros gimdymo metu išsivystė celebrinis paralyžius ir dar medikė (kaip spėja mama ir žurnalistai) bandė tą “subrokuotą” vaiką nužudyti, kad “brokas” neišryškėtų; vyras verkė, nes palaidojo jauną žmoną, kuri stengėsi susilaukti kūdikio… Dieve, apsaugok mane nuo patekimo į ligoninę! Norisi melstis kas vakarą po tokių istorijų.

O medikai? Dabar jau turiu priekaištų ir jiems. Tie, kuriuos kaltina, elgiasi visiškai neišprususiai – jie bėga nuo žurnalistų. Kam reikia taip elgtis? Nenorite girdėti nemalonių klausimų-kaltinimų? Atsistokite ramiu veidu ir pasakykite, kad jus šita istorija taip pat šokiravo, kad viskas išaiškės po specialių tyrimų ir kad šiuo metu neturite jokios teisės dalintis savo samprotavimais. Taip pat galima tuo pačiu pareikšti užuojautą nukentėjusios artimiesiems. Jeigu bus pasakyta tik tiek ir ramiu tonu, nei vienas žurnalistas nesistengs to iškarpyti – jus paprasčiausiai jį nustebinsite, nes pirmą kartą elgsitės netradiciškai. Ir toks medikas neatrodys gyvulys, kuriam nerūpi žmogus.

Jų kolegos kiekvieną kartą būna labai sukrėsti, jie suvokia daugiau ir leidžia sau pasvarstyti – gal anesteziologas neįvertino dozės, gal keitėsi pamainos ir tikrai tuo metu nebuvo nei vieno specialisto, galinčio greitai suteikti pagalbą?.. Versijų visuomet daug, svarbiausia, netingėti aiškintis ir paskui viešai viską papasakoti visuomenei. Nuo to mes visi tik ramiau miegosime.

Nes dabar aš tikrai bijau patekti į ligoninę. Todėl, kad jau daugelį metų negirdėjau nei vienos džiugios istorijos iš ligoninių palatų. Kiek pačiai per savo darbo praktiką teko pamatyti – tiek. Tačiau “prime time” laiku rodomų laidų redaktoriai nesistengia nustebinti Lietuvą parodę kokį žmogų, kuris pradėjo vaikščioti, kalbėti ar gyvena su donoro širdimi. Mes tyliai atiduodam kelis litus sergantiems onkologinėmis ligomis, o žurnalistai po kelių dienų parašo, kad krūties vėžiu sergančios moterys vaistus gauna tik davusios kyšį… Na kaip taip galima? Kodėl taip žlugdoma ir žudoma viltis, kad kai aš susirgsiu – mane pagydys? Kodėl niekas nebaudžia tokia žudymo forma užsiimančių žurnalistų?

Iš tiesų, nenoriu patekti į ligoninę, nes tai bylotų, jog mano organizmas pasidavė ir negali kovoti. Tiesiog nenoriu sirgti, noriu visuomet trykšti gyvenimo džiaugsmu, nejausti skausmo ir kitokių nemalonių simptomų. Nežiūrint mano kolegų pastangų, aš vis tiek nesiliauju tikėti, kad Lietuvos medikams rūpi sergantis žmogus, kad jie nori ir stengiasi padėti. Aš pažįstu nemažai tokių specialistų ir aš jais tikiu

Jei ir jus nenorit į ligoninę, pabandykite gyventi taip, kad taptumėte neįdomus ligoms Savimi besirūpinantis žmogus neieško ligų draugystės

Ieva

Šiandien beveik visą dieną praleidau tinklaraštininkų konferencijoje LOGIN 2010. Pernai, kai konferencija vyko pirmą kartą, šis renginys man buvo tikras įvykis. Buvau “žaliai žalia” tinklaraštininkė, viskas buvo įdomu ir nauja Šiemet kažkas pasikeitė…

Konferencijai buvo suteikta tema “Ateitis”. Lankiausi lietuvių paskaitose, girdėjau, kad jie gavo tokią užduotį, bet vis negalėjau suprasti, apie ką tie jų pranešimai?.. Pranešimus skaitė tam tikrų veikiančių internetinių puslapių kūrėjai – www.aukok.lt, www.pigu.lt – jie realiai pasakojo apie save. Vėliau parašysiu, ko pasigedau.

Robertas Višinskas papasakojo apie metavisatą. Pranešimas buvo įdomus, nes supažindino su ateities technologijomis, jis pasidalino samprotavimais apie technologijų kuriamus pasaulius (žaidimas Second Life, Facebook), anksčiau turėjom knygų ir savo vidinį pasaulį, dabar tų pasaulių daugybė ir pasitelkus technologijas galim nubėgti į kurį norim. Šiek tiek šyptelėjau, kai Robertas pradėjęs kalbėti apie save pasakė, kad nuo vaikystės domėjosi kompiuteriais. iš karto suprantu, kad tai pasakiusiam žmogui nėra trisdešimties Mano vaikystėje nebuvo įmanoma domėtis kompiuteriais, nes jų dar nebuvo

Darius Bagdžiūnas (Gaumina), manau, buvo laukiamas lektorius. Bet jo paskaita mane nuvylė – jis papasako, kaip žmonija prieš šimtą metų įsivaizdavo ateitį. Smagiai pakikenom iš kai kurių taiklių pastebėjimų – kad bus atsakymų daiktas, kuriam uždavus bet kokį klausimą, jis pateiks atsakymą (google.lt vizija); bus vyriški rankinukai ir t.t. Ir dar pasiklausėm Dariaus samprotavimų apie tai, kad ateityje nebus pensijų ir raukšlių.

Diskusija “Tradicinė žiniasklaida naujoje interneto eroje” man patiko, nors jai galima buvo skirti ir daugiau laiko. Ir į diskusiją reikėjo ką nors pakviesti iš teliko, nes diskusija kažkaip susisiaurino į temą, ar už spaudos straipsnius/žinias reikia mokėti. Tik Džiugo Paršonio dėka diskusijai buvo suteikiamos ir kitos potemės, pavyzdžiui, kad ateityje gal žinias kurs patys žmonės. Man asmeniškai tokia tendencija nepatinka, nes kiekvienas turi dirbti savo darbą Nenorėkim sunaikinti žurnalistų instituciją, juk mes seniausia iš dviejų seniausių profesijų

Dešimt balų Artūro Kokoškino pranešimui. Pagaliau ėmiau suprasti, už ką sumokėjau 50 litų Iš jo sužinojau, kodėl verta reklamuotis internete, kokios bus ateities prognozės lietuviškajame internete, kodėl radijas yra patraukli žiniasklaidos priemonė ir kam priklauso ateitis Lietuvos internetinėje rinkoje. Žodžiu, pats turiningiausias ir naudingiausias pranešimas.

O kodėl aš iš LOGIN’o išėjau susiraukusi? Nes jeigu tai tinklaraštininkų konferencija, kodėl nebuvo nei vieno pranešimo apie tinklaraščių dabartį ir ateitį pasaulyje ir Lietuvoje? Šiemet net nepavyko išrinkti Metų tinklaraščio (manau, tai kažkoks nesusipratimas), o gal tai byloja apie kažkokią tendenciją? Kad tinklaraštininkai “gryninasi”, kad lieka mažiau “pisarščiukų” ir grafomanų, kad jie aiškiau segmentuojasi, kad atsiranda daugiau socialinių projektų, kurie reiškiasi per tinklaraštinę erdvę. Čia yra apie ką kalbėti, daryti apibendrinimus ir išvadas. Kodėl niekas to nepadarė? Kodėl tinklaraštininkų konferencijoje nebuvo kalbama apie tinklaraštininkus? Kodėl nebuvo pranešimo apie tai, kokią įtaką Facebook’as daro tinklaraštininkams? (juk dauguma savo bloguose pasidarė Facebook ženkliuką, pasidarė savo gerbėjų puslapius) Nebuvo jokio lektoriaus, kuris kažką papasakotų apie to pačio Facebook’o tendencijas Lietuvoje? Kokios socialinės žiniasklaidos ateities prognozės pasaulyje ir Lietuvoje? Žodžiu, nusivyliau…

Keletas pastebėjimų ne į svarbiausią temą – šiemet valdė moterys Pernai LOGIN’e buvo gal iki dešimt merginų, šiemet jų matyt buvo apie 50-60 proc. Viena atsitiktinė mano pašnekovė pajuokavo, o gal taikliai pastebėjo, kai kai kažkuo susidomi moterys, prasideda tikrasis to daikto ar paslaugos vartojimas Moterys užvaldė blogosferą Kitais metais galės būti atskiras pranešimas apie moterišką blogosferą Nes pranešėjai, vis dar konservatyviai, vyriška auditorija.

Ir 3 lt. už rūbinės paslaugas? Na žinote!.. be žodžių…

Tiek tų įspūdžių iš antrojo LOGIN’o.

Ieva

www.sciencedaily.com

Taip vadinsis vienas iš skyrių knygos, kurią šiuo metu rengiu su psichoterapeutu, seksologu Viktoru Šapurovu. Man asmeniškai ši tema pasirodė pakankamai įdomi, nors lyg ir visai nesudėtinga. Koks nors neįsigilinęs žmogus atsakytų – tai aišku seksas svarbus! Kaip be sekso?

Iš tiesų, seksologas Šapurovas sakė, kad seksas šeimoje yra kaip ir privalomas dalykas. Šeima tam ir kuriama, kad vyktų harmoningas dviejų asmenybių bendravimas. O seksas yra aukščiausia dviejų žmonių artumo išraiška. Kadangi du žmonės stengiasi susikurti komfortiškas bendravimo sąlygas, siekia harmonijos, seksas tampa tos harmonijos dalimi.

Apšnekėjom tokią neįprastą situaciją, kai pora po konflikto ima aistringai mylėtis. Gydytojas paaiškino, kad kai kuriems žmonėms seksas tampa būdu be žodžių pasakyti “aš su tavim taikausi, nes mes jau mylimės, o mylėjimasis juk yra aukščiausia artumo išraiška”. Leidau sau pasmalsauti, kokio tipo žmonės ar kokio gyvenimo stiliaus žmonės taip “sprendžia” konfliktines situacijas šeimoje? Tie, kurie matė taip besielgiančius savo tėvus. Ir tie, kuriems seksas yra nusiraminimo priemonė. Moteriai toks elgesys tampa įprastas, jeigu ji yra vadinamojo “motiniškojo” tipo, ji globoja savo vyrą, juo rūpinasi. Tad sukonfliktavus, ji mylisi, kad savo glėbyje nuramintų vyrą, kad tokiu būdu parodytų savo valdžią.

Kitos gi moterys mylėtis po konflikto nenori, nes bet koks nesutarimas yra vertinamas kaip nepagarba jos asmeniui, atvira agresija jos atžvilgiu. Juk neveltui juokaujama, kad ar vakare bus seksas priklauso nuo to, kaip su moterimi buvo bendraujama ryte ir visą dieną. Moterys lytiniam aktui pradeda ruoštis nuo ryto Pasak Šapurovo, į lovą pora atsineša vious dienos įvykius, pokalbius, viską, kai kurie kartais su savimi tamposi kelių metų įvykius ir patirtus jausmus! Turint tokį bagažą išties nelengva užsimiršti ir mėgautis lytiniu aktu

Įdomu pasidarė, kai pradėjom kalbėti apie besikeičiantį žmonių požiūrį į seksą. Pirmiausia, tai moterys atėmė iš vyrų vienvaldžią teisę į orgazmą. Anksčiau vyrui rūpėjo tik jo asmeninis pasitenkinimas, seksas buvo sritis, kur jis buvo kompetetingas, tai buvo jo sritis. Seksas vyrui pradėjo kelti problemų, kai moterys prašneko apie orgazmą, dabar jam reikia rūpintis ne tik savo, bet ir moters pasitenkinimu. Kita vertus, moterys taip pat turi galvoti apie vyrą. Jai nereikia, kad vyrui greitai įvyktų orgazmas, ji turi išmokyti vyrą džiaugtis glamonėmis, ji turi parodyti, kaip pasiekiamas jos orgazmas. Kažkada buvęs žaidimas “į vienus vartus” tapo pilnaverčiu dviejų žmonių žaidimu, kur laimėti turi abu

Šapurovas sako, kad vyrai supranta, kai moterys vaidina orgazmą. Tas supratimas gali būti ir ne visada įsisamonintas, tačiau po kurio laiko žiūrėk, jam greičiau įvyksta ejakuliacija ar visai neįvyksta erekcija… Žodžiu, apgaudinėti šitoje srityje neverta. Seksas mums duotas, kad patirtume džiaugsmą. O kad to džiaugsmo netemdytų kažkokie neišsakyti, nutylėti dalykai, reikia nebijoti dažniau glaustytis, myluotis, bučiuotis, šnibždėti vienas kitam į ausį savo intymiausias paslaptis, po pagalve palikti intymų raštelį…

Ieva

Vos tik mūsų šalyje dažniau nušvinta saulutė, visi sveikatos žurnalistai imasi kurti tekstų apie vitaminų stygių po žiemos, apie papildomų, per žiemą priaugintų kilogramų naikinimą ir, aišku, apie organizmo valymą. Man pačiai irgi teko rengti siužetus ir rašyti straipsnius šia tema. Sužinojau, kad rimtoji medicina šypteli, kai nuskamba žodžiai “valyti organizmą”. Medikų teigimu, tą valymą kiekvieną dieną atlieka kepenys, limfa ir mūsų šalinimo sistema. Kitokie medikai įsitikinę, kad mūsų organizmas ne visuomet sugeba pats su šiais darbais susitvarkyti. Ne visuomet – tai tuomet, kai priaugame tų kilogramų, kai mažai judame, kai kamuoja jausmas, kad esame plačios kaip vandenynas…

Neseniai kalbėjausi su žolininke, biologe Gražina Gaidiene. Ji įsitikinusi, kad organizmo valymas – tai savo raciono peržiūrėjimas (pašalinant riebų, sunkiai virškinamą maistą), aktyvesnė fizinė veikla ir tam tikrų vaistinių augalų antpilų ir vonių vartojimas. Viso to rezultatas – geresnė savijauta, kai nėra sunkumo jausmo, o kaip tik apima lengvumo pojūtis.

Ji pasiūlė atkreipti dėmesį į dilgėles. Ir dvi savaites pagerti jų arbatos. Pasak žolininkės, dilgėlių arbata padeda tam valymosi procesui, be to, joje daug vitaminų ir kitokių naudingų mums medžiagų. Apie dilgėlę bendrai daug gerų žodžių galima pasakyti, nežiūrint to, kad ji piktžolė ir dar dilgia

foto iš www.visireceptai.lt

Liaudies medicinoje dilgėlė — vaistas nuo daugelio kitų ligų: ji skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, karščiavimą, valo kraują, gydo žaizdas. Ja gydomos kepenų ir tulžies pūslės ligos, inkstų akmenligė, uremija, vandenė, reumatas, bronchitas, tuberkuliozė, nervų priepuoliai, skrofuliozė, furunkuliozė, dedervinė,  mėnesinės. Dilgėlė vartojama nuo skrandžio spazmų, ilgalaikių vidurių užkietėjimų, dispepsijų.

Aš namie radau pakelį džiovintų dilgėlių lapų. Ir nusprendžiau, kad, matyt, blogiau nebus, pabandysiu kasdien išgerti po puodelį dilgėlių arbatos. Viskas dėl to lengvumo pojūčio

O kaip jus – organizmą valysitės?

Ieva