Pirmoji diodinio lazerio operacija

Pastaruoju metu kiekvieną savaitę susitinku vis su naujais medikais, gaunu naujos informacijos. Galvoje jau daugokai visko prisikaupė

Labiausiai įsiminė apsilankymas buvusioje Antakalnio “Spec” ligoninėje. Na, žinote, ten tikriausiai gydėsi visi tuometiniai aukščiausi valdžio pareigūnai Nors žodelis “spec” nusako ir tam tikrą kokybės lygį. Ten, tikriausiai, ir paslaugų kokybė buvo geresnė nei kitose, mirtingiesiems, skirtose gydymo įstaigose.

Šiuo metu buvusioji ”spec” vadinasi Vilniaus universitetine Antakalnio ligonine. Ir man teko susipažinti su medikais, kurie daro tikrai “spec” operaciją Ji leidžia visiškai pamiršti įkyrų nugaros skausmą, kurį sukelia liaudiškai vadinama nugaros išvarža.

Ir kai gydytojas Terbetas parodė, kaip tai daroma, atrodo, elementariau nebūna. Įkiša ploną lazeriuką į tarpslankstelinį diską, ten šiek tiek vandenį pagarina, slėgis sumažėja, visokie išsipūtimai, sukeliantys nervo dirginimą sumažėja ir skausmui viso gero Ir dar kas unikalu – mokėti už tokią operaicją nereikia ir po kelių valandų keliauji sau namo. Super a ne? Smalsumo faktas – kauniečiai turi analogišką procedūrą-operaciją, tačiau įsigijo tokį įrenginį, kur žmogui dar reikia primokėti… Kauniečių verslininkų dvasia  

Mano asmeninis pastebėjimas – jeigu ligoninė neturi gero pijaro specialisto, tai visi nuostabūs dalykai, vykstantys joje taip ir lieka niekam nežinomi. Nes nėra kam apie tai papasakoti žurnalistams. Santariškių pijarščikė Gitana jau, matyt, bus įtraukta į Lietuvos pijarščikų žinyną. Ji yra pijaro istorijos dalis O kitos ligoninės, deja, tokiais gerais specialistais pasigirti negali.

Įdomus klausimas, kodėl ligoninės neskuba sukurti tokios darbo vietos arba kodėl nepasisamdo išradingo pijarščiko, kuris nubrauktų visas dulkes nuo moderniausios diagnostinės ir gydymo įrangos, nuo superinių gydytojų, sustabdytų vieną kitą laimingą pacientą. Nesudėtingas receptas kaip gauti viešumo ir gerų atsiliepimų.

Tai kodėl Lietuvoje tik Santariškių klinikos yra viešumo nebijanti gydymo įstaiga? Pijaro pradžiamokslis – daugiau kalbėsite apie save, daugiau bendrausite su žurnalistais – lengviau susitvarkysite su tikra krize, kai ji iškils. Ir formuosis teigiamas mediko ir gydymo įstaigų įvaizdis. Daugybė gerų dalykų, o pastangų ne tiek jau ir daug?

Ieva

Kelias dienas iš eilės vis tenka grįžti namo šiek tiek po septynių. Mane iš pradžių sužavėjo Justiniškių pakraščio ramybė. Pagalvojau, koks nuostabus rajonas. Lauke nurimęs vėjas, saulutė po truputį leidžiasi, viskas taip gražiai apšviesta, gatvėmis lėtai pasivaikščiodamos vežimukus stumia jaunos mamos, jos prasilenkia su keliais dviratininkais…

Tačiau šiandien, kai išėjau su savo augintiniu Ogučiu pasivaikščioti supratau, kad nuo 7 iki 8 valandų vakaro vyksta tikrasis gyvenimas. Ir tai vyksta visuose miesto rajonuose. Šuneliai pievose susipažįsta ir pratęsia draugystes, vaikai rauna obuolius, keli vaikinukai žaidžia krepšinį, vyrai krapštosi prie automobilio, kažkas telefonu tariasi dėl vakarienės, mažas berniukas mamai pasakoja, kas jam šiandien nutiko darželyje. Žmonės šiuo laiku pilnavertiškai gyvena. Kai niekas jau tavęs nestumdo, kai nereikia šypsotis ir dėl kažko pergyventi, tuomet gali pagaliau gyventi savo asmeninį gyvenimą

Aš šią valandą praleidau dūkdama su šuniu, paskui mes apėjom visas rajono pieveles, susipažinom su staforšyre Zara, stebėjau dangų ir mąsčiau apie tikrą gyvenimą

O ką jus veikiat nuo 7 iki 8 valandų vakaro?  

Ievka

foto iš www.unitedway.org.pl

Susipažinau su tokiu psichologu, blog’inančiu http://scaniagti.blogspot.com. Buvau nulėkusi į Kauną su juo intervą padaryti. Pradžioje nesutarėm konkrečios temos, bet iš jo paskaitų pamačiau vieną, kuri mane sudomino – apie laiko planavimą.

Visai įdomiai pasišnekėjom. Mūsų pašnekesį galėsite išvysti spalio 3 d. LNK laidoje “Būkite sveiki” Galiu tik pasakyti, kad labiausiai man asmeniškai įsiminė sakinys apie prioritetus. Važiuodama namo vis galvojau, kad iš tiesų Psichologas buvo teisus. Jeigu aiškiai žinai, kokie yra tavo gyvenime prioritetai, atitinkamai nesunkiai planuosi savo kasdienius darbus.

Paskui labai asmeniškai pradėjau galvoti Kokie mano prioritetai? Bėda, kad jų per daug, todėl noriu padaryti viską iš karto Bet paieškoti atsakymo į šį klausimą labai naudinga, tiek visokių dalykų apie save supratau Tiksliau, apie savo požiūrį į darbą, į atsakomybės jausmą, į tingėjimą. Beje, draugė davė knygą “Apie tingėjimo laimę”. Bijau skaityti, nes tik neseniai išvijau tingulį, o dabar kažkas bandys įtikinėti, kad tingėti yra gerai Savaitgalį paskaitysiu.

Dar lyg tyčia į tą laiko planavimo temą mano kolegė-draugė-žurnalistė Urtė straipsnelį neblogą parašė į “Shape” žurnalą. Negiriant turiu pasakyti, kad tik įpusėjau skaityti ir jau nuėjau planuoti kitos savaitės darbų Ir dar labai užsinorėjau įsigyti tokį gražų, pilvotą smėlio laikrodį Baisiai graži iliustracija prie straipsnio buvo

Patiko vienas patarimas. Kiekvieną darbą arba veiksmą planuoti tarsi susitikimą su žmogumi. Darbų knygutėje galima įrašyti “susitikimas su anglų kalba”, “susitikimas su parduotuve” Faina Aš atradau du prioritetus – sporto klubas ir anglų kalbos pamokos. Artimiausiomis dienomis reikia įrašyti susitikimą su sporto klubu

Kaip jums sekasi laiką planuoti? Kai ruduo ant nosies ir darbų milijonai?

Ieva

Kelias dienas vaikščiojau vis galvodama apie vieną blog’ą. Visada pasiskaitau ką rašo kiti ir netyčia aptikau http://crema.blogas.lt Tikrai nerašyčiau čia jos pavadinimo, nes darau jai reklamą, tačiau vis dėlto norėčiau, kad ten užsuktumėte ir patys įsitikintumėte, kad tokie tekstai ir mintys negali būti viešinamos.

Jai reikia pas gydytoją, gerą mitybos specialistą. Mergina giriasi, kad per savaitę valgė tris kartus! Komentaruose atsirado bandžiusių ją atvesti į protą, kažkas pasipiktinęs pavadino ją bulimike, tai ji atrėžė, kad jau pusę metų kaip nevemia, tai tikrai nelaiko savęs bulimike… Ir nors badaujant svoris nekrenta, ji vis tiek nenori valgyti, nes bus pasaulio pabaiga, jeigu pradėjus valgyti svoris grįš…

Kas mane labiausiai papiktino? Kad atsirado ją ginančių ir ten vos ne diskusija užsimezgė, kaip “čia geriau pabadauti”. Šnektelėjau apie šį atvejį su viena gydytoja iš Valgymų sutrikimų centro. Ji sakė, kad su ta mergina diskutuoti neverta, ji jau nepakaltinama ir nesuvokia sau daromos žalos. Aš, atvirai sakant, suglumau, kai gydytoja pasakė, kad anoreksija (kai tikslingai badaujama) yra savotiška savižudybės forma. Žmogus turi didelių psichologinių problemų, jis labai blogai save vertina, jis nori nebūti, išnykti ir nevalgant jam tai puikiai sekasi…

Man pačiai dažnai darbo reikalais tenka lankytis Valgymų sutrikimų centre ir aš mačiau prie lašalinių prijungtas merginas, kurios bėga į lauką, kad niekam nematant galėtų šiek tiek pasportuoti – numesti tuos priaugtus gramelius. Jos guli lovose ir kilnoja kojas, kad tik išeikvotų tą maistą, kurį joms sulašino. Nežinau, ar nors viena ten atėjo pati – kol nenumiršta, vargu, ar kuri suvokia, kaip ji iš tikrųjų atrodo ir ką ji daro. Atveda tėvai ar artimieji, o medikai paskui ilgą laiką su jomis dirba, kad jų proteliai grįžtų į vietą.

Ilgai galvojau, kad jeigu anoreksija – savižudybės forma, tai savižudybę skatinantys tekstai yra draudžiami vadovaujantis Lietuvos respublikos įstatymais. Manau, į tokius dalykus valstybės vyrams reikėtų atkreipti dėmesį, o ne “karpyti” iš animacinių filmukų neva smurtines scenas.

Jeigu jau labai labai rūpi jaunų merginų dvasinis auklėjimas, psichinis stovis, tai vertėtų geriau pagalvoti apie liekno kūno kultą, brukamą visų žiniasklaidos priemonių. Apie to kulto ištakas mūsų pačių galvose, apie smerkiantį požiūrį į stambesnį žmogų ir apie pagyras sulieknėjusiam.

Žodžiu, pagalvokit apie tai

Ieva

Judėjimo simbolis - sraigė

Gyvenu Žvėryne beveik metus ir man labai patinka šitas rajonas. Todėl be galo nudžiugau, kai sužinojau, kad mano rajone veikia pirmasis Lietuvoje “Slow food” tipo restoranas. Gal teko girdėti apie restoraną “Jalta”?

Ką reiškia “slow food”? – “lėtas maistas”, jei versti pažodžiui. O šiaip po šiuo žodžių junginiu slepiasi daugybė dalykų:

Valgyti ūkininkų užaugintas daržoves, pagamintus pieno produktus, mėsą.

Valgyti vietinių ūkininkų pagamintą produkciją.

Atsižvelgti į sezoniškumą – žiemos metu nevalgyti pomidorų ar braškių. Kam reikia tų sintetinių? Atvežtų nežinia iš kokių tolybių – už tą vežimą juk jums ir teks mokėti. O dar ir aplinką tos “fūros” teršia

Restoranai taip pat turėtų naudoti ūkininkų produkciją.

Be to, šiame judėjime yra graži misija – pasipriešinti fast food’ui. Kodėl turime valgyti eidami, namie vieni prie mikrobanginės, ant suoliuko gatvėj, kažkur bėgdami? Gal, bendrai, gana bėgti? Daugybė ligų išsivysto nulemtos netinkamos mitybos. Kiek jau gali šie žodžiai būti tik žodžiai?

Man labai džiugu, kad kažkas ėmėsi lėtinti šių dienų žmogų Susirinkime nors kartą per dieną visi į krūvą ir pasigaminkime kartu pietus ar vakarienę. Kol gaminsime – kalbėkimės Paskui susėskime prie stalo ir mėgaukimės tikru maistu. Kaip smagu, kai jauti grybo, varškės sūrio ar be trąšų užauginto pomidoro kvapą ir skonį…

foto iš www.treehugger.com

Beje, teko bendrauti su “Jaltos” savininke ir virėja Julija. Labai šiltas žmogus Man labai įsiminė jos frazė, kad ji gamina taip, kaip valgo namie pati. Todėl “Jaltoje” kiekvieną dieną vis kitas meniu – visiškai nestandartinis restoranui sprendimas. Tačiau jis atspindi “slow food” idėjas

Mane pavaišino natūraliu kaimišku jogurtu su karamele ir spanguolėmis. Gardumėlis neišpasakytas

Laukiu rudens, nes tada šalia restorano savaitgaliais vyks ūkininkų turgus ir galima bus įsigyti šviežių produktų. Man atrodo, aš greitai tapsiu lėtu valgytoju O kaip jums ši mada?

Ieva