foto iš www.bengreenfieldfitness.com

Man patiko daugelis gydytojo Jono Girskio minčių, kurias radau jo knygoje “Apie žmogaus ir visuomenės stuburą”. Joje yra nemažai įdomios informacijos. Ypač ji turėtų būti patraukli tiems, kam nors kartą skaudėjo nugarą ar sąnarius.

Noriu pacituoti: “Žmogaus kūnas yra tobuliausia biofizinė savireguliacijos sistema, dabartinį lygį pasiekusi per ilgą evoliuciją. Jei joje kas nors ir sutrinka, organizmas suteikia galimybę sutrikimus įveikti. Visos ligų priežastys ir sveikimo paslaptys užprogramuotos pačiame mūsų kūne”. Negaliu nesutikti

Perskaičiau visą knygą, beliko konkrečių pratimų skyrius. Jį planuoju skaityti apsirengus sportine apranga, kad galėčiau viską čia pat išbandyti

Knyga skaitėsi lengvai, nors man pripratusiai prie visokių bestselerių, jau norėjosi kažkokių šoninių išnašų su papunkčiui surašytomis pagrindinėmis tezėmis ir išvadomis. Kelias svarbiausias gydytojo mintis pavyko įsiminti:

• Visiems pravartu išsitirti raumenų ir kaulų sistemą. Kodėl? Nes ji atsakinga už mūsų gebėjimą judėti ir gerai jaustis. Kodėl tiriamės kasmet krūtis, gimdą, prostatą, o apie nugaros skausmą pamirštame?
• Išvaržos, kaulinės ataugos, druskų sankaupos – žodžiai, kuriuos labiausiai mėgsta visokie “burtininkai”, nes jie lengvai moka viską ištirpdyti Tokių tirpdytojų pacientų Girskis nelabai mėgsta, nes pakeisti jų mąstymą būna sudėtinga, ką jau kalbėti apie jų gydymą.
• Judėti turime kasdien ir visą gyvenimą. Fizinis darbas kad ir bulvių lauke – tai ne sveikatą nešantis judėjimas, tai sunkus fizinis darbas. Judesiai skirti sveikatai išsaugoti yra kitokie.

Štai dėl paskutinio teiginio norėčiau šiek tiek plačiau parašyti. Girskis dažnai aprašydamas vieną ar kitą ligos istoriją akcentuoja, kad žmogui pasveikti padėjo specialiai jam parinktas pratimų kompleksas. Ir net jeigu žmogus dar nejaučia nugaros skausmo, gydytojas rekomenduoja išsitirti raumenų ir kaulų sistemą bei gauti iš gydytojo nurodymus, kaip mankštintis kiekvieną rytą. Jeigu visi staiga pasidarytų sąmoningi ir pulti pas Girskį – kiek bemiegių naktų jam tektų praleisti konsultuojant visus, kam nors kada skaudėjo nugarą? Matau čia problemą – nėra pas mus daug tokio lygio specialistų, kaip Girskis. Visų jis nepriims, besiskundžiančių daug, viltį praradusių dar daugiau, todėl ir šarlatanų dygsta kasdien kaip po gero lietaus…

Artimiausiu metu planuoju padaryti interviu su šiuo gydytoju. Tad dar parašysiu apie jo siūlomus būdus išvengti nugaros skausmo

Būkite sveiki

Ieva

foto iš www.ling.gu.se

Toliau tęsiu vasaros knygų skaitymą Dabar skaitau lietuvių gydytojo Jono Girskio knygą “Apie žmogaus ir visuomenės stuburą”.

Knyga labai nepigi – virš 44 litų. Todėl planuoju kai kurias Girskio mintis perteiksi savo blog’e. Tegul daktaras nesupyksta – tiesiog noriu sukelti diskusijas. Juolab, kad jo knygoje jau perskaičiau nemažai minčių, su kuriomis norėtųsi nesutikti arba bent jau šiek tiek paoponuoti

 O šiandien man bendrai norėtųsi sužinoti, kaip paprasti žmonės, kiekvieną dieną nesusiduriantys su gydymo įstaigomis, medikais ir sveikatos problemomis, vertina gydytojų knygas? Ar jos bendrai yra reikalingos? Ar tai tik eilę metų pradirbusio daktaro savo veiklos įprasminimas? O gal vis dėlto yra tokių, kurie gali nepagailėti beveik pusšimčio litų, kad daugiau sužinotų apie stuburą? (Ar kokį kitą organų ar jų sistemą – priklausomai nuo to, kas tuo metu skauda )

Tiesa sakant, turiu ir aš minčių su vienu gydytoju parengti knygą Todėl man ir įdomu, kaip vadinamoji plačioji visuomenė vertina medikų knygas Pakalbėkit su manimi apie tai

Ieva

leidyklos

Šiandien paskutinis įrašas apie mano skaitomą knygą “Fermentų faktorius”. Jau rašiau apie kai kurias šios knygos autoriaus mintis Ar einat dieną miegučio? ir Pasirodo, pienas mums kenksmingas. Beliko aprašyti pagrindinę knygos idėją – apie fermentus.

Anot Hiromi, būtent fermentai (jų mūsų organizme yra apie 5000 skirtingų rūšių) daro įtaką mūsų savijautai, tiksliau gerai ar blogai savijautai.

Pateiksiu labai praktišką pavyzdį. Sėdžiu vieną vakarą su drauge, pliurpiam apie viską pasaulyje, tuo pat metu atsidarom šampaniuko buteliuką, alyvuogių. Smagus vakarėlis Tačiau mano ir mano draugės organizmuose neramūs laikai: fermentai sunerimsta, nes bet ko dideli kiekiai visuomet jiems sukelia lengvą paniką. Jie meta savo įprastinius darbus ir puola naikinti šampaniuko perteklių. Ačiū jiems, kad namo grįžtu savo kojomis, nes po vieno buteliuko buvo atkimštas dar ir antras

Kitą dieną man labai bloga, nes prie šampano triusę fermentai apleido kitas savo įprastinio darbo sritis. Jeigu šampaniuku piktnaudžiausiu dažniau, po kurio laiko ims vystytis sveikatos sutrikimai. Tiesiog fermentų prirūko skrandyje ir žarnyne. (taip, mane dažnai per pagyrias kamuoja padidėjęs rūgštingumas ir nevirškinimo jausmas…) 

Hiromi nuomone, elgiuosi neatsakingai, nes eikvoju savo fermentus. Juk jie naikindami šampaną, galėjo, o gal ir žuvo nuo viršvalandžių ir sunkaus darbo. Daktaro nuomone, fermentus reikia saugoti, nes be jų neįmanoma daugybė mūsų organizme vykstančių procesų. “Būtent jie leidžia organizmui pačiam gydytis” – rašo amerikiečius gydantis japonų gydytojas.

Štai pagrindinė knygos mintis – fermentus reikia saugoti! Šiaip iš tikrųjų, jo mintis įdomi ir gal nereikia čia smarkiai prieštarauti. Jis pateikia nemažai mitybos rekomendacijų (vengti pieno produktų, atsisakyti kai kurių rūšių mėsos, valgyti maistą, kuris padeda reguliariai išsituštinti ir t.t.), kurios dar ir padeda organizme išsaugoti fermentų kiekius.

Viskas būtų gerai, bet su kiekvienu puslapiu girdėjosi vis griežtesnės gydytojo rekomendacijų intonacijos. Galima kai kurias jo idėjas bandyti įgyvendinti, tačiau jei laikytis visko – būtų labai nuobodu gyventi

Visuomet keltis ir gultis tuo pačiu metu, neleisti sau jokio sūrio su pelėsiais, ką jau kalbėti apie saldumynus… Nors radau vieną sakinį, kad kartą per tris mėnesius galima sau leisti kokį nusižengimą. Vieną kartą per tris mėnesius?!

Hiromi’s griežtas  Bet gal ir teisingas toks jo griežtumas, nes labai jau dažnai žmonės visai nekreipia dėmesio į savo savijautą, valgo bet ką, o paskui kai ateina liga, kelia akis ir dangų ir klausia, už ką tu man taip?

Su šampaniuku rišu iki rugsėjo pabaigos! Pažiūrėsiu, kaip man rūpi mano žarnyno sveikata Visuomet galvosiu apie mažiukus, mielų veidukų fermentukus, kurie dėl mano netinkamo elgesio gali žūti. Jei ne dėl savęs, tai bent jau dėl fermentų gyvybių turiu pamiršti apie šampaną!

Saugokit fermentus

Ieva

foto iš www.geckoandfly.com

Toliau skaitinėju japono gydytojo Hiromi Shinya knygą “Fermentų faktorius”. Jau jo idėjos sulaukė atgarsio mano skaitytojų tarpe :) Vadinasi, neveltui leidėjai ant viršelio užrašė “Tarptautinis bestseleris”. Visi piktinasi arba kažkur jam pritaria, abejingų jis nepalieka.

Šiandien noriu papasakoti apie vieną jo mintį, kuri man labai patiko. Juolab, kad jis ne vienintelis siūlo taip elgtis. Aprašydamas savo dieną, gydytojas siūlo po pietų eiti pusvalandžiui pamiegoti

Jis rašo, kad pietų pogulis yra labai naudingas, jis padeda organizmui atgauti pusiausvyrą, “nes per tą laiką sunormalėja dėl nuovargio nusilpusios viso organizmo – nervų sistemos, kraujagyslių ir limfagyslių sistemų – funkcijos”. Jis savo klinikoje visiems darbuotojams suteikia galimybę po pietų pasnausti

Šiaip jo darbotvarkė man pasirodė įdomi, nes keliasi jis anksti, 6 val. O miegot eina apie vienuoliktą, vadinasi, miega vos septynias valandas. Mažoka. Todėl manau, kad pietų pogulis jam kompensuoja tą trūkstamą valandą. Nes tiek trumpai miegant, natūralu, kad kažkada dienos metu “išseks baterijos”

O man šiaip patinka pietų miegutis Bet aš noriu dienos metu pamiegoti, nes turiu per mažą kraujospūdį ir man natūraliai išsenka energija apie ketvirtą valandą dienos. Teko girdėti kai kurių medikų nuomonę, kad sveikam žmogui dienos metu turi nesinorėti pamiegoti, jeigu buvo geras nakties miegas. O visokie pagulinėjimai dienos metu byloja apie naktinio miego sutrikimus.

Nors tokia nuostabi miego tyrinėtoja gydytoja Vanda Liesienė, ji dirba Kaune “Neuromedoje”, sako, kad per parą būna kelios “duobės”, kai tarsi paros ritmas reikalauja, kad mes apsnūstume. Ji tokiu atveju siūlo gauti daugiau šviesos. Jeigu vasarą – galima eiti į lauką, o žiemos metu siūlo pasėdėti užsimerkus prie kokios lempos. Klinikoje “Neuromeda”, beje, yra tokia speciali, kažkokią unikalią šviesą skleidžianti lempa, kuri, pasak gydytojos, pakrauna žmogų. Jeigu labai smalsu, užsukite pažiūrėti – ji kabo koridoriuje

O man asmeniškai pietų miegutis asocijuojasi su atostogomis, nes tik tada, kai nedirbi gali sau leisti dienos metu užsnūsti su pradėta skaityti knyga rankoje

Ieva 

foto iš www.northrup.org

foto iš http://articles.mercola.com

Vasaros atostogų metu visuomet skaitau knygas apie sveikatą. Televizininkų atostogos ilgos kaip mokytojų Todėl yra gražaus laiko pasiskaitymui. Keletą metų iš eilės įpratau vasarą skaityti gydytojų ar kokių liaudies medikų pasvarstymus, patarimus ir visokius “atradimus”  

Šią vasarą įsigijau japonų gastroenterologo Hiromi Shinya knygą “Fermentų faktorius”. Viršelyje ambicingai rašoma, kad tai knyga apie ateities mitybą, kuri saugos nuo išeminės širdies ligos, gydys vėžį ir stabdys cukraligę. Na, man tokie pažadai visuomet pasirodo įdomūs Neatbaidė net didoka kaina – beveik 23 lt.

Knygoje yra daugybė visokių temų ir potemių, tačiau šiandien norėčiau sustoti ties viena japono mintimi – pienas mums kenksmingas. Jo nuomone, būtent dėl pieno mes sergame visokiomis alergijomis ir kitomis ligomis. Esame vieninteliai šioje planetoje, kurie vartoja pieną, kai jau užauga. Gamtoje pienas – tik kūdikių maistas ir niekas kitos rūšies žinduolių pieno negeria.

Šitas jo argumentas man asmeniškai neatrodo svarus, nes nereikia viskuo lygintis su gyvūnais. Jie daro daugybę dalykų, kurių nedarome mes, o mes darome, ko nedaro jie. Galų gale, esame daugeliu atveju skirtingi. Pavyzdžiui, sliekas turi penkias širdis ir jam, matyt, nebūna infarkto Tai nejaugi dabar studijuosime slieko gyvenimo įpročius, kad juos perkeltume į savo gyvenimus, juokinga…

Pieno mums reikia dėl ten esančio kalcio ir baltymų. Šituos argumentus jis neblogai paneigia.

Kalcis iš pieno produktų, pasak japono, patekęs į žmogaus organizmą sukelia mažą šoką, nes jo yra didelis kiekis. Todėl susirenka įvairūs fermentai ir ima tą kalcio galybę naikinti ir išvedinėti iš organizmo, nes toks didelis kiekis traktuojamas kaip galbūt kenksmingas. Fermentams skaidant kalcį ir inkstams jį išvedinėjant iš organizmo, pastarieji yra priversti neblogai padirbėti. Tai jiems ne į naudą.

Shinya siūlo kalcio gauti iš dvigeldžių moliuskų ir jūros dumblių. Juose yra mažesni kalcio kiekiai, kurie organizme yra geranoriškiau priimami. Čia belieka juo patikėti. Ir ypač tiem, kurie netoleruoja piene esančios laktozės. Beje, gydytojas pateikia labai įspūdingą laktozės netoleravimo statistiką:

90 proc. azijiečių

75 proc. ispaniškos, indėniškos ir afrikietiškos kilmės amerikiečių

60 proc. Viduržemio jūros pakrančių gyventojų

15 proc. šiaurės Europos gyventojų (mes) savo organizmuose neturi fermento laktazės. Todėl išgėrus pieno ar suvalgius kokį pieno produktą jiem ima pūsti pilvą, gurguliuoja, gali paleisti vidurius. Man tokių žmonių yra tekę sutikti ne vieną, o juk mes gyvename šalyje, kur statistiškai tokių žmonių yra mažiausia…

Pieno baltymus jis irgi nelaiko vertingais, nes pasigilinus į pieno gamybos procesą (homogenizacija, pasterizacija ir t.t.), jo metu nužudoma viskas, kas yra gero tame piene. Japonas siūlo valgyti riešutus, grūdus, pupeles ir augalų sėklas. Ten baltymų yra su kaupu

Eksperimento dėlei, aš nusprendžiau kokį mėnesį pagyventi be pieno. Kodėl ir ne, juk japonas žymus gydytojas, kelių medicininių atradimų autorius Reikia tikėti žmogumi, kuriam daugiau nei septyniasdešimt ir jis paskutinį kartą sirgo devyniolikos

Dar vėliau parašysiu apie japono fermentų teoriją.

Ieva

 foto iš www.supermama.lt

Man asmeniškai vienas smagiausių ritualų – rytinės kavos gėrimas Gaila tik, kad namie negaliu pasigaminti tokios kavos su pienu kaip daro kavinėse, tačiau namie kavą pasigardinu medumi. Ir geriu labai skanią ir originalią kavytę

Beje, vertinant kavą sveikatos aspektu, jai metami įvairūs priekaištai: didina kraujospūdį, išvaro vandenį iš organizmo, išplauna ir įvairius mineralus. Na, dėl kraujospūdžio – tai čia mažiausia bėda, nes kavą dažniausiai mėgsta pagurkšnoti moterys. O dažnos moters kraujospūdis būna per žemas, tad šis gėrimas viską atstato į savo vietas, aišku, tik kuriam laikui. Geriausias būdas palaikyti gerą kraujo spaudimą – kasdien sportuoti

Dėl vandens išvarymo iš organizmo tenka sutikti. Tačiau visuomet galima rasti kompromisą – už puodelį kavos organizmas turi gauti mažiausiai du papildomus puodelius vandens Ir geriausia, apsiriboti per dieną dviem puodeliais šio gėrimo. Tuomet dėl mineralų kiekio organizme turėtų būti ramu  

Manau, kad iš visų “blogybių”, kurias sugalvojo žmogus, kavos gėrimas yra pati maloniausia Atsisakyti visiškai kavos nenorėčiau, pasilieku sau teisę į rytinį puodelį kavos, su putoje susiformavusia šypsenėle

Ieva

Pastaruoju metu kraujas dažniausiai minimas donorystės kontekste. Aš norėčiau pakalbėti apie kraują kitu aspektu. Apie kraujo tyrimus, kuriuos visiems vertėtų kartą metuose atlikti. Kodėl?

 Paprasčiausias bendras kraujo tyrimas, privačiam kabinete kainuojantis apie 40 lt, leis įvertinti kai kurias užsislėpusias ligas. Darant bendrą kraujo tyrimą įvertinami eritrocitai, leukocitai, eritrocitų nusėdimo greitis. Todėl šio tyrimo pagalba galima nustatyti uždegimines ir net onkologines ligas.

Dar pasižiūri hemoglobino kiekį – šis rodiklis labai svarbus daugeliui merginų, kurios laikosi dietų ar mokosi naktimis ir blogai pailsi  

Taip pat šeimos gydytoja gali parekomenduoti atlikti vadinamuosius biocheminius tyrimus. Tai irgi svarbu, nes visiem trisdešimtmečiam būtų naudinga sužinoti apie hemoglobiną ir cukrų. Nereikia galvoti, kad tai senukų ligos. Deja, bet diabetas ir cholesterolis jau yra trisdešimtmečių ligos.

Kodėl apie tai rašau? Atostogauju ir matau, kad turiu gražaus laiko pasirūpinti savo sveikata. Juk paskui prasidės darbai, amžini lėkimai ir amžinas laiko nebuvimas. Vėl galima bus teisintis, kad sveikatai nėra laiko… O dabar laiko yra Keli tyrimėliai ir vizitai pas skirtingų sričių specialistus padės geriau jaustis, daugiau žinoti apie savo sveikatos būklę, jums bus suteikti tam tikri gyvenimo būdo patarimai (pvz., jeigu rastų padidintą cholesterolį).

Būkite sveiki ir neužmirškite atlikti kraujo tyrimą

Ieva

foto iš http://dclips.fundraw.com

Neseniai gavau pranešimą spaudai, kad šiais metais startuos nauja profilaktinių patikrinimų programa skirta storosios žarnos vėžiui išsiaiškinti. Vyresni nei penkiasdešimties galės pasitikrinti nemokamai, tik labai jau retai – kartą per tris metus.

Teko ir man keletą straipsnių ir siužetų ta tema daryti. Iš tiesų, labai nemaloni liga tas vėžys ir tuo labiau užpakalio…

Todėl, manau, reikia susikaupti ir apsilankyti pas patį nepopuliariausią gydytoją pasaulyje – proktologą. Jiems tikriausiai tenka mažiausiai darbo. Žmonės eina, kai jau visai blogai būna. Bet iš kitos pusės, kokią psichologinę įtampą jie jaučia, kai kasdien tenka sakyti labai liūdnas diagnozes…

Netampykit nervų sau ir proktologams – nueikit pasitikrinti Tai lengviausiai gydoma vėžio forma. Nustačius ankstyvojoje stadijoje – žmogus beveik šimtu procentų pasveiksta. Kuo vėlesnė stadija – tuo sunkiau būna kovoti su vėžiu. Čia jau, kaip ir visų kitų vėžių atvejais…

Dabar skaitau vieno japonų gydytojo gastroenterologo knygą. Jis labai kategoriškai teigia, kad vakarietiška mityba (riebaliukai, mėsa, pieno produktai) sukelia daug ligų virškinamajame trakte ir žarnyne. Įtikinamai rašo ir aš jau labai rimtai pradedu galvoti apie vegetarizmą

Būkite sveiki

Ieva

foto iš www.istockphoto.com

Pastaruoju metu vis atsitrenkiu į vieną temą, gal tiksliau reiškinį. Pavadinau ją “senatviniu” kategoriškumu. Kodėl senatviniu kabutėse? Greitai pamatysite, kad amžiaus sąvoka šitame reiškinyje yra labai sąlyginė.

Pirmas pavyzdys – mano mama. Einam gatve, prie mūsų prieina gatvės muzikantai ir prašo pinigų. Aš visuomet tylom praeinu pro šalį. Mano mama: “už ką jums čia duoti pinigų? grot nemokat!” Dar bandau apginti tuos vaikinukus, mama pareiškia, kad jeigu niekas jiems teisybės nepasakys, tai jie čia amžinai žmonėms nervus gadins su savo grojimu…

Kitas pavyzdys – mano buvusi pažįstama. Prieš keletą metų aktyviai su ja bendravau, paskui gyvenimo keliai išsiskyrė. Jai tuomet buvo šiek tiek virš dvidešimties ir ji jau visais klausimais turėjo tvirtą ir kategorišką nuomonę. Kažką pagavo, demaskavo – vis jie patys kalti, jie nusikaltėliai, negeri žmonės!.. Rėždavo mano pažįstama ir net nesistengė gilintis į reikalo detales.

Dar pažįstu keletą garbaus amžiaus moterų. Su jomis bendrai sunku bendrauti, turi nuolat nutylėti norimas pasakyti replikas ir nuolat šypsotis Nes jos gali įsižeisti, jeigu tu galvoji ne taip kaip jos, nes tavo nuomonė, be jokios abejonės, yra nieko verta, nes esi piemenka. Gal…

Ilgą laiką stengiausi nebūti kategoriška savo nuostatose, požiūryje į įvairius reiškinius ir žmones. Tačiau kūno terapeutė, pas kurią užsuku kartą per savaitę neseniai man pasakė, kad darausi kategoriška. Apie tai jai pašnibždėjo mano nugara. Ten kai kuriose vietose jau susiformavo kažkokie sukietėjimai.

Pasak kūno terapeutės, mūsų mintys yra labai stiprus dalykas. Norim nenorim, tačiau esam tai, ką galvojam. Nenorėjau su ja sutikti, kad aš esu kategoriška ir papasakojau savo mamos išsišokimus Ji pasakė, kad mano mama turėtų skųstis druskų sankaupomis nugaroje. Tikra tiesa! Čia paskutinė jos diagnozė apsilankius pas gydytoją…

Vėliau kelias dienas mąsčiau apie savo kategoriškumą ir, atvirai sakant, prisiminiau nemažai situacijų, kai buvau senatviškai kategoriška. Kūno terapeutė nuėmė mano nugaros spazmus, tikiuosi, ir galvoje taps erdviau Ir vėl būsiu atvira pasauliui ir įvairiausioms nuomonėms

Įdomu būtų sužinoti, kodėl su amžiumi mes tampame kategoriški? Kodėl dažnai pasakome, “aš jau per ilgai gyvenu, kad…” būčiau mandagus? tolerantiškas kitokiai nuomonei? atviresnio mąstymo? Ką su mumis padaro nugyventi metai? Kodėl tampame sausais, piktais šakaliukais su druskų sankaupomis nugaroje ir sąnariuose?

Medikai siūlo tokiem sergantiems žmonėms vaistų, o iš tiesų, reikėtų jiem šiek tiek susimąstyti. Tačiau puikiai suvokiu, kad kategoriškėjantis žmogus jau blokuoja save nuo tokių minčių, kad jis pats kaltas dėl savo ligų. Kalti visi, išskyrus jį patį. Štai ir gyvename apsupti “senatviškai” kategoriškų senjorų ir jaunimo… 

Ieva

foto iš www.uzaleznienia.yoyo.pl

 Neseniai teko apsilankyti prekybos centre. Buvo maždaug pusę dešimtos, na, gal be penkiolikos dešimta. Galvoju, pasivaikščiosiu sau ramiai, pasidairysiu… Kai esi sotus ir mieguistas, gal neprisiperki viso krepšio maisto pusryčiams  

Kai pro mane pralėkė keli jaunuoliai su alaus buteliais rankose, pagalvojau, oi, tas jaunimas, negali ramiai eiti – būtina lėkti… (Čia jau beveik seniokiškai paburbėjau ) Kai pralėkė dar keli, nusprendžiau, kad čia kokia nors nauja jaunimo mada – maratonų bėgimas prekybos centre. Papildoma sąlyga – rankose po butelį alaus ar kokio kito alkoholinio gėrimo. Bet jeigu jau taip norisi sveikai gyventi ir sportuoti net prekybos centre, tai gal geriau mineralinio butelį pasiimti?…

Senatviškas mano naivumas! Tie jaunuoliai bandė spėti iki dešimtos valandos nusipirkti alkoholio. Paskui tik suvokiau, kodėl kai kurie automobiliai taip staigiai parkavosi ir jų vairuotojai paknopstom bėgo į parduotuvę. Visi stengėsi nusipirkti išgerti iki leidžiamos dešimtos valandos vakaro…

Stebėtinas tas valdžios išradingumas! Sugalvojo patį originaliausią būdą kovai su alkoholizmu – privertė žmonės bėgioti. Gal gert mažiau ir negers, bet bent jau šiek tiek pasportuos

O ką daryti su tais gudruoliais, kurie pasportuoja su pilnu krepšeliu vos kartą per savaitę?

Kai sutiksiu kokį politiką, pasiūlysiu jam priimti įstatymą, kad galima būtų vieno pirkimo metu įsigyti tik vieną alkoholio butelį. Tik įsivaizduokite, koks judėjimas bus prekybos centruose! Nusiperki – neši į automobilį ar į saugojimo kamerą (kad vengiantys sportuoti nepasisavintų) ir vėl bėgi į alkoholio skyrių. O jeigu nusimato vakarėlis – tai jau galima bus traktuoti šį judėjimą kaip ilgų distancijų bėgimus!

Al protinga ta mūsų valdžia… Gudresnio būdo kovoti prieš alkoholizmą pasitelkus sveikos gyvensenos elementus tikrai nesugalvosi.
Ieva